Kaip atgauti vidinę ramybę, kai galvoje sukasi mintys, o kūnas neatsipalaiduoja? Septyni paprasti dalykai, kurie iš tikrųjų veikia.
Daugelis žmonių man skambina ne dėl konkrečios bėdos, o dėl jausmo, kurį sunku įvardinti. „Lyg viskas gerai, bet viduje nėra ramybės.“ Mintys sukasi net naktį, kūnas įsitempęs, smulkmenos išmuša iš vėžių. Klausimas, kaip atgauti vidinę ramybę, yra vienas dažniausių, kuriuos girdžiu nuo 2010 metų. Atsakymas nėra stebuklingas, bet jis yra. Dalinuosi tuo, kas, mano patirtimi, iš tikrųjų padeda.
Kas yra vidinė ramybė
Vidinė ramybė nėra tada, kai gyvenime nėra problemų. Problemų bus visada. Ramybė yra būsena, kai jos Jūsų neužvaldo, kai galite sutikti sunkumą ir nepamesti savęs. Ją galima palyginti su ežeru: vėjas vis tiek pučia ir paviršiuje kyla bangos, bet gilumoje vanduo lieka ramus. Kai tos gilumos nebėra, kiekvienas vėjo gūsis sujaukia viską iki dugno.
Kaip atrodo, kai ramybės nebėra? Žmogus ilgai negali užmigti, nes galvoje kartojasi dienos pokalbiai. Rytą jau pabunda įsitempęs, dar nieko neįvykus. Lengvai susierzina ant artimųjų, o paskui dėl to graužiasi. Sunku būti vienam ir tyloje, todėl visada įjungtas televizorius ar telefonas. Atrodo, kad reikia nuolat kažką daryti, nes sustojus užplūsta nerimas. Jei tai atpažįstate, žinokite, kad tai nėra Jūsų charakteris. Tai būsena, kurią galima pakeisti.
Kaip atgauti vidinę ramybę: 7 dalykai, kurie padeda
1. Grįžkite į kūną. Ramybė prasideda ne nuo minčių, o nuo kvėpavimo. Kelis kartus per dieną sustokite ir lėtai įkvėpkite per nosį, o iškvėpkite dar lėčiau. Ilgas iškvėpimas kūnui yra ženklas, kad pavojaus nėra.
2. Būkite gamtoje. Miškas, upės pakrantė, net paprastas parkas veikia geriau už daugelį patarimų. Eikite lėtai, klausykitės, lieskite medžius. Pusvalandis tarp medžių nuramina nervų sistemą taip, kaip neramina joks ekranas.
3. Sumažinkite triukšmą. Naujienos, socialiniai tinklai, nuolatinės žinutės užpildo galvą svetimomis mintimis. Pabandykite bent valandą ryte ir vakare praleisti be telefono.
4. Užrašykite, kas slegia. Mintys, kurios sukasi galvoje, ant popieriaus dažnai pasirodo mažesnės. Vakare užrašykite viską, kas neramina, ir sau pasakykite: „Rytoj pagalvosiu.“
5. Paleiskite nuoskaudas. Senas pyktis ir neatleista skriauda labiausiai drumsčia ramybę. Atleisti nereiškia pateisinti. Tai reiškia nustoti nešiotis tai, kas Jus pačius sunkina.
6. Sutvarkykite savo erdvę. Netvarka, sugedę daiktai, užgriozdinti kampai nuolat traukia dėmesį. Ramūs namai padeda ir ramiai galvai.
7. Atraskite ritmą. Reguliarus miegas, valgymas ir judėjimas kūnui suteikia saugumo jausmą. Ramybė mėgsta pastovumą.
Kai ramybę drumsčia kiti žmonės
Dažnai ramybę praradome ne dėl savęs, o dėl aplinkos. Kolega, kuris nuolat skundžiasi. Giminaitis, po kurio skambučio visą vakarą jaučiatės prastai. Santykiai, kuriuose turite vis įrodinėti savo vertę. Tokiose situacijose padeda aiškios ribos: galite trumpinti pokalbius, neatsiliepti vėlai vakare, neaiškinti savo sprendimų tiems, kurie jų negerbia. Tai nėra savanaudiškumas. Pastebėkite ir tai, po kokių susitikimų jaučiatės lengviau, o po kokių tuščiau. Kūnas šiuos dalykus žino anksčiau nei protas.
Kodėl kartais niekas nepadeda
Pasitaiko, kad žmogus daro viską teisingai: medituoja, vaikšto, sportuoja, o ramybė vis tiek neateina. Tokiais atvejais dažnai matau, kad priežastis yra ne elgesyje, o energijoje. Gali būti, kad nešiojatės svetimą įtaką, pavyzdžiui, kieno nors stiprų pyktį ar pavydą. Gali būti, kad miegate ar dirbate virš geopatogeninės zonos, kuri kasdien sekina. Gali būti, kad Jus laiko giminės ar karmos našta, kuri neleidžia atsipalaiduoti, nors aiškios priežasties nėra. Kol tai lieka, geri įpročiai padeda tik iš dalies.
Vienas ženklas, kad priežastis gali būti energetinė, yra labai paprastas. Išvykus kelioms dienoms iš namų, ramybė grįžta, o vos sugrįžus vėl dingsta. Arba atvirkščiai: namuose jaučiatės gerai, bet darbe po valandos tampate visai kitu žmogumi. Kai ramybė priklauso nuo vietos ar nuo konkretaus žmogaus artumo, verta pažiūrėti ne tik į save, bet ir į tai, kas Jus supa.
Kada verta kreiptis į gydytoją
Nuolatinis nerimas, nemiga ar vidinė įtampa gali būti nerimo sutrikimo, depresijos ar kitų sveikatos sutrikimų ženklas. Jei būsena tęsiasi ilgai, trukdo dirbti ar bendrauti, kreipkitės į šeimos gydytoją, psichologą ar psichiatrą. Bioenergetika papildo mediciną, bet jos nepakeičia, ir gydytojo paskirtų vaistų nereikia nutraukti. Jei jaučiatės labai blogai ir kyla minčių susižaloti, nedelsdami skambinkite 112 arba Vilties linijai 116 123, ji dirba visą parą.
Kaip galiu padėti
Bioenergetinės diagnostikos metu su virgule ieškau, kas drumsčia Jūsų ramybę: svetima įtaka, emocinis blokas, karminė našta ar vieta, kurioje gyvenate. Paskui atlieku korekciją, o jei problema slypi namuose, galiu išvalyti erdvę. Seansas trunka valandą ar pusantros. Studija yra Kaišiadoryse, Gedimino g. 109, prie Rimi, tad lengvai pasiekiama tiek iš Kauno, tiek iš Vilniaus. Galiu dirbti ir nuotoliu pagal nuotrauką, bendraujant telefonu, WhatsApp ar Messenger, todėl atstumas nėra kliūtis. Konsultuoju lietuviškai, rusiškai ir angliškai.
Ramybė grįžta pamažu
Vidinė ramybė nėra jungiklis, kurį galima įjungti per vieną dieną. Tai įgūdis ir būsena, kurią galima atkurti. Jei jaučiate, kad patys nebeišeinate iš įtampos rato, paskambinkite. Pirmas pokalbis telefonu nemokamas: papasakosite, kas Jus neramina, o aš atvirai pasakysiu, ar galiu padėti. Kartais užtenka pradėti nuo vieno skambučio.
O kol kas išbandykite bent vieną iš septynių dalykų jau šiandien. Pavyzdžiui, vakare pusvalandį pasivaikščiokite be telefono arba užrašykite, kas Jus slegia. Maži žingsniai, kartojami kasdien, dažnai padaro daugiau nei dideli pažadai sau.
Atlikęs diagnostiką padedu suvokti blogos savijautos ir nesėkmių priežastis. Korekcijos metu atstatoma pradinė dvasinė būsena: nerimas, baimės ir sunkumas tiesiog pasitraukia.
Plačiau →
