Kaip nusiraminti, kai širdis daužosi, o mintys lekia? Septyni paprasti būdai, kuriuos galite išbandyti dabar, po streso ar prieš miegą.
Nerimas dažnai užklumpa netikėtai. Po nemalonaus pokalbio, perskaičius žinią, naktį prabudus be jokios priežasties. Širdis daužosi, kvėpavimas trumpas, mintys lekia viena per kitą. Tokią akimirką klausimas, kaip nusiraminti, yra labai konkretus: reikia, kad palengvėtų dabar. Todėl pradėsiu nuo paprastų būdų, kuriuos galite pritaikyti iš karto, o paskui papasakosiu, kaip į nerimą žiūriu iš energijos pusės.
Kaip nusiraminti dabar: 7 paprasti būdai
1. Kvėpuokite lėtai. Įkvėpkite per nosį skaičiuodami iki keturių, palaikykite kvapą iki keturių, iškvėpkite per burną skaičiuodami iki šešių ar aštuonių. Pakartokite penkis kartus. Ilgesnis iškvėpimas įjungia tą nervų sistemos dalį, kuri atsakinga už poilsį.
2. Šaltas vanduo. Nusiplaukite veidą šaltu vandeniu arba kelias sekundes palaikykite riešus po šalta srove. Staigus vėsumo pojūtis grąžina dėmesį į kūną ir nutraukia minčių sūkurį.
3. Pajuskite žemę. Atsistokite basomis arba tvirtai įremkite pėdas į grindis. Įvardinkite penkis dalykus, kuriuos matote, keturis, kuriuos girdite, tris, kuriuos galite paliesti. Tai paprastas būdas sugrįžti į „čia ir dabar“.
4. Išeikite pasivaikščioti. Dešimt minučių ramaus ėjimo lauke padeda kūnui išnaudoti streso hormonus. Eikite lėtai, žiūrėkite į medžius, dangų, ne į telefoną.
5. Užrašykite mintis. Paimkite lapą ir rašykite viską, kas sukasi galvoje, netaisydami ir nevertindami. Kai mintys ant popieriaus, jų nebereikia laikyti galvoje.
6. Apribokite naujienas. Jei nerimą kelia žinios, išjunkite jas bent vienai dienai. Pasaulis nesustos, o Jūsų nervų sistema gaus atokvėpį.
7. Šilta arbata ir tyla. Ramunėlių, melisos ar mėtų arbata, gerta lėtai, be ekrano, yra mažas ritualas, kuris kūnui sako: dabar galima atsipalaiduoti.
Nebūtina išbandyti visų būdų iš karto. Pasirinkite vieną ar du, kurie Jums artimiausi, ir kartokite juos kasdien, net kai jaučiatės gerai. Kuo dažniau kūnas patiria nusiraminimą ramioje būsenoje, tuo lengviau jį pasiekia tada, kai užplūsta nerimas. Tai panašu į raumenį: jį treniruojame ne tada, kai jo prireikia, o iš anksto.
Kaip nusiraminti po streso
Po stipraus streso kūnas dar kurį laiką lieka įsitempęs, net kai pavojus praėjo. Leiskite sau tai išjudėti: pasivaikščiokite, pasimankštinkite, pakratykite rankas, net paverkite. Pasikalbėkite su žmogumi, kuriuo pasitikite. Nebandykite iš karto analizuoti, kas įvyko. Pirmiausia nuraminkite kūną, o protas nusiramins paskui.
Kitą dieną po didelio streso nesitikėkite iš savęs daug. Kūnas gali jaustis pavargęs, lyg po ligos, galva gali būti sunki. Tai normali reakcija. Pasirūpinkite paprastais dalykais: išsimiegokite, pavalgykite šilto maisto, pabūkite gryname ore. Jei stresą sukėlė konkretus įvykis, po kelių dienų verta apie jį ramiai pasikalbėti ar užsirašyti, kad jis neliktų užstrigęs viduje.
Kaip nusiraminti prieš miegą
Vakarinis nerimas dažniausiai kyla tada, kai dienos triukšmas nutyla. Valandą prieš miegą padėkite telefoną, pritemdykite šviesą, išvėdinkite kambarį. Atsigulę kelis kartus lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite, sąmoningai atpalaiduodami pėdas, kojas, pilvą, pečius, veidą. Jei mintys vis grįžta, užsirašykite jas ant lapelio prie lovos ir pažadėkite sau prie jų grįžti rytoj. Jei miegas nesitaiso ilgai, pasitikrinkite ir lovos vietą: kartais ji būna virš geopatogeninės zonos.
Ko vengti, kai neramu
Kai kurie dalykai, kuriuos darome norėdami nusiraminti, nerimą tik sustiprina. Alkoholis trumpam atpalaiduoja, bet kitą dieną nerimas grįžta dar stipresnis. Kava ir energetiniai gėrimai kūnui siunčia tuos pačius signalus kaip baimė: greitesnį širdies plakimą ir įtampą. Naktinis naršymas telefone, ieškant atsakymų apie savo simptomus, dažniausiai tik išgąsdina. Taip pat verta neaiškinti santykių ir nepriimti svarbių sprendimų vėlai vakare, kai jėgų mažiausiai. Rytą tas pats klausimas atrodo visai kitaip.
Kaip į nerimą žiūriu iš energijos pusės
Kai nerimas kartojasi be aiškios priežasties, dažnai matau, kad žmogaus energija yra išsibalansavusi. Kartais tai sena išgąsčio patirtis, kuri neišėjo iš kūno. Kartais svetima įtaka, pavyzdžiui, nužiūrėjimas ar stiprios kieno nors emocijos. Kartais aplinka: namai, kuriuose susikaupė sunki energija, ar vieta, kurioje blogai jaučiasi visi šeimos nariai. Kol tai neišvalyta, kvėpavimo pratimai padeda, bet nerimas vis grįžta.
Žmonės, kurie ateina pas mane dėl nerimo, dažnai sako panašiai: „Lyg kažkas spaudžia krūtinę, nors viskas gerai.“ Diagnostikos metu neretai randu, kad energija užsiblokavusi būtent ten, kur jaučiamas spaudimas. Kai blokas paleidžiamas, kūnas pagaliau gali atsipalaiduoti, o kvėpavimo pratimai ir kiti paprasti būdai ima veikti daug geriau. Vienas kitam netrukdo: tai, ką darote patys, ir mano darbas papildo vienas kitą.
Kada verta kreiptis į gydytoją
Jei nerimo priepuoliai kartojasi, trukdo dirbti, miegoti ar išeiti iš namų, kreipkitės į šeimos gydytoją, psichologą ar psichiatrą. Panikos priepuolį kartais sunku atskirti nuo širdies sutrikimų, todėl jei jaučiate skausmą krūtinėje ar dūstate, nedelsdami skambinkite 112. Jei jaučiatės beviltiškai ir kyla minčių susižaloti, skambinkite 112 arba Vilties linijai 116 123, ji dirba visą parą. Bioenergetika papildo mediciną, bet jos nepakeičia, todėl gydytojo paskirtų vaistų nenutraukite.
Kaip galiu padėti
Bioenergetinės diagnostikos metu su virgule ieškau, kas palaiko Jūsų nerimą, ir atlieku korekciją. Jei matau, kad priežastis namuose, galime aptarti erdvės valymą. Seansas trunka valandą ar pusantros. Atvykti galite į studiją Kaišiadoryse, Gedimino g. 109, prie Rimi, pusiaukelėje tarp Kauno ir Vilniaus, arba dirbti nuotoliu pagal nuotrauką, bendraujant telefonu, WhatsApp ar Messenger. Konsultuoju lietuviškai, rusiškai ir angliškai. Pirmas pokalbis telefonu nemokamas: papasakosite, kas vyksta, o aš pasakysiu, ar galiu padėti. Kartais vien pasikalbėjus jau tampa lengviau.
Atlikęs diagnostiką padedu suvokti blogos savijautos ir nesėkmių priežastis. Korekcijos metu atstatoma pradinė dvasinė būsena: nerimas, baimės ir sunkumas tiesiog pasitraukia.
Plačiau →
