Panikos priepuoliai gąsdina, bet juos galima suvaldyti. Kaip nusiraminti panikos metu, kada kreiptis į gydytoją ir kuo galiu padėti.
Panikos priepuoliai dažnai užklumpa netikėtai. Parduotuvėje, prie vairo, naktį lovoje. Staiga ima daužytis širdis, trūksta oro, svaigsta galva, dreba rankos, ir atrodo, kad tuoj nualpsite, išprotėsite ar net mirsite. Po kelių ar keliolikos minučių viskas praeina, bet lieka baimė, kad tai pasikartos. Nuo 2010 metų dirbdamas su žmonėmis tokių pasakojimų girdėjau daug. Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip nusiraminti panikos metu, kada būtina kreiptis į gydytoją ir kur bioenergetika gali būti papildoma pagalba.
Kas vyksta panikos priepuolio metu
Panikos priepuolio metu kūnas reaguoja taip, lyg būtų didelis pavojus, nors jo nėra. Širdis plaka greičiau, kvėpavimas tampa paviršutiniškas, raumenys įsitempia. Tai labai nemalonu, bet pats priepuolis praeina. Dažniausiai jis pasiekia viršūnę per kelias minutes ir po to pamažu slūgsta. Kūnas negali ilgai išlaikyti tokios įtampos, todėl banga visada nurimsta. Svarbiausia, ką verta žinoti: kuo labiau su juo kovojate ir bijote, tuo stipresnis jis tampa. Kai priimate, kad tai yra banga, kuri pakils ir nuslūgs, ji praeina greičiau. Vis dėlto pirmą kartą patyrus tokius simptomus būtina pasitikrinti pas gydytoją, nes panašiai gali pasireikšti ir širdies ar kitos ligos.
Kodėl atsiranda panikos priepuoliai
Dažnai pirmasis priepuolis ateina ne pačiu sunkiausiu momentu, o kiek vėliau, kai, atrodo, jau viskas praėjo. Po ilgo streso darbe, po netekties, skyrybų, ligos šeimoje ar tiesiog po kelių mėnesių, kai žmogus gyveno be poilsio. Kūnas ilgai laikė įtampą, o tada ji išsiveržia. Prisideda ir nemiga, daug kavos, alkoholis, kai kurie vaistai ar skydliaukės sutrikimai, todėl svarbu, kad sveikatą įvertintų gydytojas. Po pirmo priepuolio dažnai atsiranda baimė baimės: žmogus ima stebėti savo širdį, kvėpavimą, vengti vietų, kur buvo blogai. Ši nuolatinė budrumo būsena savo ruožtu gali sukelti naujus priepuolius. Todėl svarbu ne tik išmokti nusiraminti pačiu priepuolio metu, bet ir mažinti bendrą įtampą tarp priepuolių.
Kaip nusiraminti panikos metu
Pirmiausia lėtas kvėpavimas. Įkvėpkite per nosį skaičiuodami iki keturių, trumpai sulaikykite, ir lėtai iškvėpkite per burną skaičiuodami iki šešių. Svarbiausia yra ilgas iškvėpimas, jis signalizuoja kūnui, kad galima nurimti. Kartokite kelias minutes. Antras būdas vadinamas 5-4-3-2-1. Apsidairykite ir įvardinkite penkis daiktus, kuriuos matote, keturis, kuriuos galite paliesti, tris garsus, kuriuos girdite, du kvapus ir vieną skonį. Tai sugrąžina dėmesį iš baimės į čia ir dabar. Padeda ir paprasti dalykai: tvirtai pastatykite pėdas ant žemės, paimkite į rankas kažką šalto, nusiprauskite veidą vėsiu vandeniu. Sau tyliai pasakykite: „Tai panika. Ji nepavojinga. Ji praeis.“
Kai panikos priepuoliai kartojasi: ką daryti tarp jų
Tarp priepuolių kūnui reikia ramybės ir ritmo. Sumažinkite kavą ir energetinius gėrimus, nes jie gali sukelti panašius pojūčius. Miegokite pakankamai, judėkite kasdien, bent pasivaikščiokite. Kasdien po kelias minutes treniruokite lėtą kvėpavimą, kai esate ramūs, tada panikos metu jis pavyks lengviau. Stenkitės nevengti vietų, kuriose priepuolis buvo, nes vengimas baimę tik didina. Užsirašykite, kada priepuoliai kyla ir kas buvo prieš juos. Tai padės ir Jums, ir specialistui. Pasakykite apie priepuolius bent vienam artimam žmogui, kad žinotų, kaip Jums padėti: būti šalia, kalbėti ramiai ir kvėpuoti kartu lėtai.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Jei panikos priepuoliai kartojasi, jei dėl jų pradėjote vengti parduotuvių, transporto ar išėjimo iš namų, kreipkitės į šeimos gydytoją, psichiatrą ar psichoterapeutą. Panikos sutrikimas gerai gydomas, ypač kognityvine elgesio terapija, kartais ir vaistais. Jei jau vartojate paskirtus vaistus, jų nenutraukite savavališkai. Jei jaučiate skausmą krūtinėje, stiprų dusulį ar simptomai kitokie nei įprastai, skambinkite 112. Jei kartu su panika atsiranda beviltiškumo ar minčių apie savižudybę, nedelskite: Vilties linija 116 123, visą parą, Jaunimo linija 8 800 28888, visą parą, skubi pagalba 112. Bioenergetika nepakeičia gydytojo ir psichoterapeuto, ji gali būti tik papildoma pagalba.
Kaip į paniką žiūriu iš energijos pusės
Žmonės, kurie ateina pas mane kartu su gydymu, dažnai sako, kad jaučiasi lyg būtų nuolat įtempti, lyg nerimas gyventų kažkur krūtinėje ir lauktų progos išsiveržti. Per diagnostiką su virgule kartais randu senų išgąsčių, kurie niekada nebuvo paleisti, svetimos sunkios energijos po konfliktų, kartais nužiūrėjimo pėdsakų. Kartais priepuoliai stipresni namie, ir tada verta patikrinti, ar žmogus nemiega geopatogeninėje zonoje, kuri neleidžia kūnui pailsėti. Tai nėra medicininė panikos priežastis, bet tokie dalykai gali didinti bendrą įtampą. Kai jie paleidžiami, kūnui dažnai būna lengviau sugrįžti į ramybę, o kvėpavimo pratimai ima veikti greičiau.
Kuo galiu padėti
Bioenergetinės diagnostikos ir korekcijos metu ieškau, kas Jus energetiškai laiko įtampoje, ir tai paleidžiu. Nieko nereikia ruoštis ir nieko nereikia įrodinėti. Jūs sėdite ramiai, aš dirbu su virgule ir pasakau, ką matau. Jei kyla įtarimas dėl namų, galiu patikrinti ir miegamąjį. Po susitikimo žmonės dažnai sako, kad krūtinėje atsirado daugiau vietos, lengviau kvėpuoti, ramiau miegoti. Susitikimas trunka nuo valandos iki pusantros. Galime susitikti mano studijoje Kaišiadoryse, Gedimino g. 109, šalia Rimi, pusiaukelėje tarp Kauno ir Vilniaus. Jei Jums sunku keliauti, galiu dirbti nuotoliu pagal nuotrauką, susisiekę telefonu, WhatsApp ar Messenger. Jei norite, paskambinkite. Pirmas pokalbis telefonu nemokamas. Papasakosite, kas vyksta, o aš atvirai pasakysiu, ar galiu būti naudingas šalia Jūsų gydymo. Nieko nežadu ir neskubinu, tiesiog pasikalbėsime ramiai. O kol kas kasdien po kelias minutes pasitreniruokite lėtai kvėpuoti. Tai mažas įprotis, kuris sunkią akimirką gali labai padėti.
Atlikęs diagnostiką padedu suvokti blogos savijautos ir nesėkmių priežastis. Korekcijos metu atstatoma pradinė dvasinė būsena: nerimas, baimės ir sunkumas tiesiog pasitraukia.
Plačiau →
