Vaikas blogai miega, verkia naktimis ar vengia savo kambario? Pirmiausia gydytojas, o tada verta pažiūrėti ir į erdvę.
Vaikai jaučia daug daugiau, nei moka pasakyti. Suaugęs žmogus pavargęs dar gali prisiversti, nusiraminti, susigalvoti priežastį. Vaikas tiesiog reaguoja: verkia, nemiega, nenori būti tam tikroje vietoje, prašosi pas tėvus. Todėl tėvai kartais pirmieji pastebi, kad namuose kažkas ne taip, nors patys to dar nejaučia. Šiame straipsnyje papasakosiu, kada verta pažiūrėti į namų erdvę ir ko niekada nereikėtų praleisti.
Pirmiausia pediatras
Tai sakau visada ir be išimčių. Jei vaikas ilgai blogai miega, dažnai verkia, keičiasi jo elgesys, apetitas ar savijauta, pirmiausia kreipkitės į pediatrą. Miego ir elgesio pokyčiai gali turėti daug sveikatos priežasčių, kurias turi įvertinti gydytojas, o ne bioenergetikas. Aš vaikų nediagnozuoju ir jų negydau. Mano sritis yra erdvė, kurioje vaikas gyvena ir miega. Namų patikrinimas gali būti papildomas žingsnis, bet ne vietoj gydytojo.
Kada verta pažiūrėti į namus
Kai gydytojas sveikatos priežasčių neranda, o neramumas tęsiasi, verta pagalvoti apie aplinką. Tėvai dažnai pastebi tokius dalykus. Vaikas gerai miega pas močiutę ar atostogose, bet ne savo lovoje. Naktį jis vis atsiduria kitame lovos krašte, skersai lovos arba atbėga pas tėvus. Vengia žaisti tam tikrame kambario kampe ar bijo eiti į kambarį vienas. Neramumas prasidėjo persikrausčius, pertvarkius kambarį ar perstačius lovą. Kartais vaikas pats pasako, kad jo kambaryje „nejauku“, ir tai verta išgirsti rimtai, be pašaipos.
Ką gali reikšti tokie ženklai
Viena dažniausių priežasčių, kurias randu, yra geopatogeninės zonos. Tai vietos, kur žemės energija yra nepalanki žmogui. Suaugęs ten miegodamas ilgainiui jaučia nuovargį, o vaikas, būdamas jautresnis, reaguoja greičiau ir aiškiau. Kartais erdvėje būna susikaupusi ir sunki energija po ilgų barnių, ligų ar kitų sudėtingų įvykių. Vaikai tokią atmosferą sugeria lyg kempinė, net jei suaugusieji stengiasi prie jų nesipykti.
Kaip atrodo darbas ir ką galite padaryti patys
Atvykstu į namus ir su virgule patikrinu vaiko kambarį, ypač lovos vietą, bei kitas patalpas. Tai užtrunka apie dvi valandas. Jei randu geopatogeninę zoną, pasakau, kur geriau perstatyti lovą ar žaidimų vietą, ir išvalau erdvę. Vaiko liesti ar kalbinti nereikia, jis gali tuo metu žaisti kitame kambaryje ar būti pas močiutę. Kol dar nesame susitikę, stebėkite, kur vaikas miega ramiausiai. Vėdinkite kambarį, nelaikykite prie lovos įkraunamų prietaisų, pasirūpinkite tamsa ir tyla. Užsirašykite, ką pastebite, nes tai padės ir gydytojui, ir man.
Kaip kalbėtis su vaiku
Neklauskite vaiko, ar jo kambaryje „yra kažkas baisaus“, nes taip galima įdiegti baimę, kurios nebuvo. Geriau paprastai paklauskite, kur jam smagiausia žaisti ir kur norėtų miegoti. Vaikų atsakymai dažnai būna labai tikslūs. Neužsiminkite apie zonas ar energiją, jei vaikas mažas, jam to nereikia žinoti. Pakanka, kad tėvai ramūs, o kambarys jaukus. Jūsų ramybė vaikui yra didžiausia apsauga.
Pasikalbėkime
Jei pediatras jau aplankytas, o vaikas vis dar neramus, paskambinkite. Pirmas pokalbis telefonu nemokamas. Papasakosite, ką pastebite, ir kartu nuspręsime, ar verta tikrinti namus, ar geriau dar palaukti ir pastebėti.
Su virgule randu geopatogenines zonas namuose ar darbe ir išvalau erdvę nuo sunkios energijos. Ypač verta, jei blogas miegas prasidėjo persikrausčius ar vaikai nerimsta kambaryje.
Plačiau →
