Kodėl sapnuoju mirusią mamą ar tėtį? Ramiai apie tai, ką reiškia tokie sapnai, kada jie guodžia ir kada verta įsiklausyti atidžiau.
„Kodėl sapnuoju mirusią mamą?“ „Kodėl jau kelintą naktį sapnuoju mirusį tėtį?“ Tokius klausimus išgirstu dažnai, kartais tyliu balsu, lyg žmogus jų gėdytųsi. Nėra ko gėdytis. Sapnuoti išėjusį artimąjį yra viena natūraliausių žmogaus patirčių, ir dažniausiai tai visai ne blogas ženklas. Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip tokius sapnus suprantu aš, kada jie tiesiog guodžia, o kada verta į juos įsiklausyti atidžiau.
Kodėl sapnuoju mirusią mamą ar tėtį: paprastas paaiškinimas
Kai netenkame artimo žmogaus, ryšys su juo nenutrūksta per vieną dieną. Gyvenome kartu metus ir dešimtmečius, jis buvo mūsų kasdienybėje, balse, įpročiuose. Protas ir širdis po netekties dar ilgai tą ryšį perdirba, ir sapnai yra vienas iš būdų, kaip tai vyksta. Todėl mama ar tėtis dažnai sapnuojasi pirmais mėnesiais po laidotuvių, per mirties metines, Vėlines, gimtadienius ir šventes, arba tada, kai Jums sunku ir labai trūksta jų patarimo. Psichologai tai vadina gedulo dalimi, ir aš su tuo visiškai sutinku. Toks sapnas nieko blogo nepranašauja ir nereiškia, kad „kažkas atsitiks“.
Ramūs sapnai ir neramūs sapnai
Daug žmonių pasakoja apie sapnus, po kurių pabunda su ašaromis, bet ir su šiluma. Mama šypsosi, apkabina, pasako, kad viskas gerai. Tėtis stovi prie vartų, pamojuoja ir nueina. Senelė vėl sukasi virtuvėje, kvepia blynais. Tokie sapnai dažniausiai atneša palengvėjimą, ir aš juos vertinu kaip ramų atsisveikinimą. Kitaip yra, kai sapnai neramūs ir kartojasi mėnesių mėnesius: artimasis atrodo sutrikęs, kažko ieško ar prašo, negali rasti kelio namo, arba tyli ir žiūri liūdnai. Kartais kartu namuose jaučiamas buvimas, kuris ne guodžia, o slegia. Būtent tokius atvejus verta pažiūrėti atidžiau.
Dažnai manęs klausia ir apie liaudies tikėjimus. Ar blogai, jei mirusi mama sapne kviečia eiti kartu? Ar tai reiškia, kad kažkas nutiks? Suprantu, iš kur šie klausimai, bet noriu nuraminti: per visus darbo metus nemačiau, kad toks sapnas pats savaime ką nors pranašautų. Dažniausiai jis atspindi Jūsų ilgesį ir norą vėl būti šalia. Lygiai taip pat nereikia bijoti, jei artimasis sapne prašo valgyti, šąla ar ieško savo daiktų. Tai dažniau rodo, kad kažkas liko neužbaigta, ir į tai galima ramiai atsiliepti.
Energetinis požiūris: kas lieka nebaigta
Nuo 2010 metų dirbdamas su žmonėmis matau, kad už neramių sapnų dažnai slypi kažkas nebaigta. Nespėjote atsisveikinti, nes mirtis buvo staigi. Paskutinis pokalbis buvo piktas. Liko neišsakytas atsiprašymas ar padėka. Kartais ryšį laiko ir pats gedintysis: be galo ilgisi, kasdien kalbasi su nuotrauka, negali paleisti, ir tas skausmas tarsi neleidžia išėjusiajam ramiai iškeliauti. O kartais pati siela dar nėra išėjusi ir lieka tarp dviejų pasaulių. Tokia siela nėra pikta ir nenori pakenkti. Dažniausiai ji tiesiog sutrikusi, kaip žmogus, pasiklydęs nepažįstamame mieste. Tai nėra baisu ir nėra bausmė nei Jums, nei jam. Tai tiesiog situacija, kurią galima ramiai ir su meile užbaigti.
Ką galite padaryti patys
Pirmiausia nebijokite tokių sapnų. Ryte galite užrašyti, ką sapnavote, ir paklausti savęs: ką aš norėčiau jam ar jai pasakyti? Parašykite laišką ir išsakykite jame viską, ko nespėjote: padėką, atsiprašymą, atleidimą. Perskaitykite jį garsiai prie kapo arba namuose, uždegę žvakę. Jei esate tikintis, galite užprašyti mišias ar tiesiog pasimelsti savais žodžiais. Kalbėkite apie išėjusįjį su tais, kurie jį pažinojo, prisiminkite gerus dalykus ir juokingas istorijas. Ir leiskite sau gyventi toliau. Džiaugsmas nėra išdavystė. Mama ar tėtis tikrai nenorėtų, kad dėl jų Jūs nustotumėte gyventi.
Jei sapnai neramūs, prieš miegą galite mintyse ar garsiai pasakyti: „Ačiū tau už viską. Aš tave myliu ir paleidžiu. Eik ramiai.“ Tai nėra burtažodis, tai tiesiog leidimas, kurio kartais labai reikia ir Jums, ir jam. Daugeliui žmonių jau po kelių vakarų sapnai tampa ramesni. Jei namuose liko daug artimojo daiktų, kurių negalite paliesti, pradėkite nuo vieno mažo dalyko ir atiduokite jį tam, kam jis pravers.
Kada pasikalbėti su gydytoju ar psichologu
Gedulas yra natūralus, bet kartais jis tampa per sunkus vienam nešti. Jei praėjo daug mėnesių, o Jūs vis dar negalite miegoti, valgyti, dirbti, jei apėmė neviltis ar tuštuma, kuri nepraeina, kreipkitės į šeimos gydytoją ar psichologą. Užsitęsęs gedulas gali pereiti į depresiją, o jai yra veiksminga pagalba. Bioenergetika gali papildyti jų darbą, bet niekada jo nepakeičia. Jei kyla minčių sau pakenkti arba noras „nueiti pas jį“, nedelsdami skambinkite 112 arba Vilties linijai 116 123 (visą parą).
Kaip galiu padėti
Per karmos diagnostiką su virgule žiūriu, kas Jus ir išėjusįjį tebesieja: nebaigti dalykai, kaltė, ilgesys, virtęs sunkumu, ar siela, kuri dar neišėjo. Jei siela dar užsilikusi, padedu jai ramiai ir su meile iškeliauti ten, kur jai dabar vieta. Jei namuose jaučiamas neramumas, galiu juos išvalyti. Ryšys su artimuoju neišnyksta, išnyksta tik tai, kas jį slėgė. Žmonės dažnai pasakoja, kad po to mama ar tėtis sapnuojasi jau kitaip, ramūs ir šviesūs, arba sapnai tiesiog nurimsta. Nereikia nieko ruošti ar į ką nors tikėti, užtenka ateiti tokiems, kokie esate. Dirbu studijoje Kaišiadoryse arba nuotoliu pagal nuotrauką telefonu, WhatsApp ar Messenger, nesvarbu, kur gyvenate.
Jei tokie sapnai Jums neduoda ramybės, paskambinkite. Pirmas pokalbis telefonu nemokamas. Galite tiesiog papasakoti, ką sapnuojate, o aš pasakysiu, ar čia reikia mano pagalbos, ar užtenka laiko ir švelnumo sau.
Karma yra praeities veiksmų darinys, kurio atoveiksmis veikia mus šiandien. Išsiaiškinu, kokias pamokas atsinešėte ir kas kartojasi, kad galėtumėte tai paleisti ir eiti toliau.
Plačiau →
