Praėjo laiko, o skausmas toks pat, ir atrodo, kad artimas žmogus vis dar šalia. Apie gedulą, kuris užstringa, ir kaip jį paleisti.
Netektis yra vienas sunkiausių dalykų, kuriuos tenka išgyventi. Gedulas nėra liga, ir jis neturi tikslaus laiko. Vieniems reikia kelių mėnesių, kitiems kelerių metų. Bet kartais žmonės man pasakoja, kad gedulas tarsi užstrigo: praėjo daug laiko, o skausmas nė kiek nesumažėjo, ir atrodo, kad artimas žmogus vis dar neišėjo.
Kaip atrodo užstrigęs gedulas
Žmogus negali paliesti mirusiojo daiktų arba, priešingai, negali nuo jų atsitraukti. Kambarys paliktas taip, kaip buvo. Sapnuose artimasis ateina vis tuo pačiu būdu, dažnai neramus. Namuose jaučiamas buvimas: kvapas, žingsniai, jausmas, kad kažkas žiūri. Gedintysis jaučia kaltę, jei pradeda džiaugtis, tarsi tai būtų išdavystė. Kartais kartu ateina nuovargis, nemiga, apatija.
Kodėl taip nutinka
Mano patirtimi, dažnai kažkas lieka nebaigta. Nespėjote atsisveikinti, liko nepasakytų žodžių, susipykę buvote paskutinį kartą. Kartais žmogus nesąmoningai laiko išėjusįjį, nes paleisti reiškia pripažinti, kad jo nebėra. Taip abu lieka tarp dviejų pasaulių. Kaltė ir baimė, kad be jo nesusitvarkysite, tą ryšį dar labiau sustiprina.
Ką galite padaryti patys
Leiskite sau liūdėti. Ašaros nėra silpnumas. Kalbėkite apie išėjusįjį su tais, kurie jį pažinojo. Parašykite jam laišką: ką norėjote pasakyti, už ką dėkojate, ko atsiprašote. Galite jį perskaityti prie kapo arba tiesiog uždegti žvakę ir ramiai pasėdėti. Daiktus tvarkykite pamažu, savo tempu, pasilikite tai, kas brangu, o kitą atiduokite tiems, kam pravers. Būkite gamtoje, judėkite, valgykite reguliariai. Gedulas sekina kūną labiau, nei atrodo. Ir nelyginkite savo gedulo su kitų. Kiekvienas liūdi savaip, ir nėra teisingo ar neteisingo būdo.
Kada būtina pagalba
Jei po netekties ilgai negalite miegoti, valgyti, dirbti, jei apėmė neviltis, kreipkitės į gydytoją ar psichologą. Bioenergetika papildo, bet nepakeičia jų. Jei kyla minčių sau pakenkti arba noras „nueiti pas jį“, nedelsdami skambinkite 112 arba Vilties linijai 116 123.
Sapnai ir ženklai
Daug gedinčių žmonių klausia apie sapnus. Ar normalu, kad artimasis sapnuojasi kiekvieną naktį? Ar tai ženklas? Dažniausiai sapnai yra būdas, kuriuo siela išgyvena netektį, ir tai natūralu. Ramūs sapnai, kuriuose išėjęs žmogus šypsosi ar atsisveikina, dažnai atneša palengvėjimą. Atkreipti dėmesį verta tada, kai sapnai būna neramūs ir kartojasi ilgą laiką: artimasis kažko prašo, ieško, atrodo sutrikęs. Arba kai namuose jaučiamas buvimas, kuris ne guodžia, o gąsdina, kai vaikai ar gyvūnai elgiasi neramiai. Tokiais atvejais dažnai padeda ir namų valymas. Bet nepulkite į baimę. Dažniausiai tai ženklas, kad reikia ramiai užbaigti tai, kas liko nebaigta.
Kaip atrodo gedulas: ko tikėtis
Gedulas nevyksta pagal tvarkaraštį ir neina tiesia linija. Vieną dieną atrodo lengviau, kitą skausmas grįžta su nauja jėga. Daug žmonių išgyvena panašius jausmus, tik skirtinga tvarka:
- Netikėjimas ir sustingimas. Pirmosiomis savaitėmis viskas atrodo kaip sapnas, žmogus tvarkosi lyg automatiškai.
- Pyktis. Ant gydytojų, ant Dievo, ant savęs, kartais ant paties išėjusiojo. Tai normalu ir nedaro Jūsų blogu žmogumi.
- Kaltė ir „jeigu“. Jeigu būčiau paskambinęs, jeigu būčiau pastebėjusi anksčiau.
- Gilus liūdesys ir ilgesys. Dažnai jis stipriausias ne iškart, o po kelių mėnesių, kai visi aplinkui jau grįžo į kasdienybę.
- Pamažu atsirandanti ramybė. Prisiminimai išlieka, bet nebeplėšo širdies.
Nebūtina pereiti visų. Nebūtina jausti jų tokia tvarka. Svarbu tik neužstrigti vienoje vietoje metams.
Pirmieji metai: datos, kurioms verta pasiruošti
- Pirmos šventės be artimojo. Iš anksto nuspręskite, kaip jas praleisite: galbūt kitaip nei įprastai, galbūt su vieta prie stalo jo atminimui.
- Gimtadienis. Daug kam padeda tą dieną padaryti ką nors, ką mėgo išėjusysis.
- Metinės. Kapų aplankymas, žvakė, pasisėdėjimas su artimaisiais. Ritualai padeda išgyventi dieną.
- Vėlinės. Lietuvoje tai ypatingas laikas, kai prisiminti išėjusius yra natūralu ir bendra.
- Netikėti priminimai. Daina, kvapas, gatvė. Leiskite sau sustoti ir pajausti, nebėkite nuo to.
Kaip palaikyti gedintį žmogų
Dažnai artimieji nežino, ką sakyti, todėl tyli ar atsitraukia. Gedinčiam žmogui tai labai skaudu. Štai kas dažniausiai padeda:
- Pasakykite paprastai: „Esu šalia.“ Nereikia ieškoti tobulų žodžių.
- Venkite frazių „jis dabar geresnėje vietoje“ ar „laikas gydo“. Jos dažnai skamba kaip prašymas nustoti liūdėti.
- Siūlykite konkrečią pagalbą: atvežti valgį, sutvarkyti dokumentus, pabūti su vaikais.
- Minėkite išėjusįjį vardu. Daug gedinčių bijo, kad jį visi pamirš.
- Būkite šalia ir po kelių mėnesių, kai kiti jau nebeskambina.
Jei Jums reikia tiesiog išsikalbėti, tam skirtas pokalbis su manimi. O jei namuose po netekties jaučiamas neramumas, apie tai rašiau straipsnyje apie neramias sielas namuose.
Ar normalu jausti palengvėjimą po netekties?
Apie tai kalbama retai, bet taip nutinka dažnai. Jei artimasis ilgai sirgo, kentėjo, o Jūs mėnesius ar metus juo rūpinotės, po jo išėjimo gali ateiti ne tik skausmas, bet ir palengvėjimas. Daug žmonių dėl to jaučiasi kalti, tarsi būtų išdavę mylimą žmogų. Tai nėra išdavystė. Palengvėjimas reiškia, kad baigėsi jo kančia ir Jūsų nuolatinė įtampa. Jis gali egzistuoti kartu su meile ir ilgesiu. Leiskite sau jausti abu. Jei kaltė dėl to neleidžia nurimti, apie ją verta pasikalbėti su artimu žmogumi ar psichologu.
Kiekvienas gedulas yra toks pat unikalus kaip ir ryšys, kuris buvo. Jūsų jausmai yra teisingi tokie, kokie jie yra.
Nelyginkite savęs su tais, kurie, atrodo, susitvarkė greičiau.
Kaip galiu padėti
Per diagnostiką žiūriu, kas Jus laiko: kaltė, baimė, nebaigti dalykai ar ryšys, kuris neleidžia ir Jums, ir išėjusiajam nurimti. Padedu jį ramiai paleisti. Ne pamiršti, o paleisti su meile. Jei namuose jaučiamas neramumas, galiu juos išvalyti. Daug žmonių po to sako, kad prisiminimai išliko, bet nebeskauda taip aštriai.
Jei Jums dabar sunku, galite tiesiog paskambinti ir pasikalbėti. Konsultacija kainuoja 200 €. Susitikti galime studijoje Kaišiadoryse arba nuotoliu, kaip Jums lengviau.
Jei netektis grįžta sapnuose, apie tai rašiau straipsnyje kodėl sapnuoju mirusį artimąjį. O kai ateina laikas judėti toliau, padeda straipsnis kaip paleisti praeitį.
Dažni klausimai
Nėra vieno teisingo būdo. Leiskite sau liūdėti, kalbėkite apie išėjusįjį, rūpinkitės kūnu: miegu, maistu, judėjimu. Pasiruoškite sunkioms datoms iš anksto. Ieškokite žmonių, su kuriais galite būti savimi. Jei ilgai negalite miegoti, valgyti ar dirbti, kreipkitės į gydytoją ar psichologą. Krizės atveju skambinkite 116 123 arba 112.
Gedulas neturi tikslaus laiko. Vieniems reikia kelių mėnesių, kitiems kelerių metų, ir tai normalu. Svarbiau ne trukmė, o kryptis: ar skausmas pamažu keičiasi, ar stovi vietoje. Jei po ilgo laiko jaučiate, kad niekas nepasikeitė ir artimasis tarsi neišėjo, verta ieškoti pagalbos.
Taip, tai labai dažnas gedulo jausmas. Pyktis gali būti nukreiptas į gydytojus, į aplinkybes, į save ar net į išėjusįjį, kad paliko. Tai nedaro Jūsų blogu žmogumi. Padeda pyktį išsakyti saugiai: rašant, kalbant su patikimu žmogumi, judant gamtoje. Užgniaužtas pyktis dažnai virsta kalte ar nuovargiu.
Neskubėkite ir nesileiskite spaudžiami kitų. Tvarkykite savo tempu, galbūt su kitu artimu žmogumi. Pasilikite tai, kas brangu ir primena gerus dalykus, o kitus daiktus atiduokite tiems, kam pravers. Jei net po ilgo laiko negalite paliesti nė vieno daikto, tai gali būti ženklas, kad gedulas užstrigo.
Būkite šalia ir nebijokite tylos. Pasakykite, kad Jums rūpi, siūlykite konkrečią pagalbą, minėkite išėjusįjį vardu. Neskubinkite žmogaus „grįžti į normalų gyvenimą“. Ypač svarbu paskambinti po kelių mėnesių, kai kiti jau pamiršo. Jei pastebite beviltiškumą, švelniai paskatinkite kreiptis į gydytoją.

Energijos trūkumas, bloga nuotaika ir nemiga ne visada kyla iš mūsų pačių. Pikti, pavydūs žmonės ar neišėjusios sielos palieka pėdsaką. Jį randu ir pašalinu.
Plačiau →



