Kaltė, kuri neleidžia džiaugtis ir ilsėtis. Kaip atskirti sveiką sąžinę nuo kaltės, kuri tik sekina, ir kaip ją paleisti.
Kaltė yra vienas iš jausmų, kuriuos dažniausiai randu diagnostikos metu, nors žmogus atėjo visai dėl kito dalyko. Jis skundžiasi nuovargiu, nemiga, liūdesiu, o giliau slypi kaltė, kurią jis nešiojasi metų metus.
Sveika sąžinė ir sekinanti kaltė
Ne kiekviena kaltė yra bloga. Kai suklystame, kaltė padeda tai pastebėti ir pataisyti. Atsiprašome, ištaisome, ir jausmas praeina. Tai sveika sąžinė. Sekinanti kaltė elgiasi kitaip. Ji nepraeina, net kai jau atsiprašėte. Ji prilimpa prie dalykų, kurių negalėjote pakeisti. Ji kužda, kad neturite teisės ilsėtis, džiaugtis ar galvoti apie save.
Kaip kaltė sekina
Kaltė nuolat sunaudoja energiją. Tai tarsi programa, veikianti fone. Žmogus jaučiasi pavargęs be priežasties, sunkiai priima pagalbą ir dovanas, nuolat atsiprašinėja, negali pasakyti „ne“. Dažnai kaltė susijusi su artimaisiais: kad nespėjote atsisveikinti, kad išvykote gyventi į užsienį, kad nepakankamai padėjote tėvams, kad išsiskyrėte. Kartais tai net ne Jūsų kaltė. Vaikai, augę nelaimingose šeimose, dažnai jaučiasi kalti dėl tėvų nelaimės.
Ką galite padaryti patys
Įvardinkite tiksliai. Užrašykite, dėl ko jaučiatės kalti, vienu sakiniu. Tada paklauskite: ar tuo metu, su tuo, ką žinojau, galėjau pasielgti kitaip? Dažnai atsakymas yra „ne“.
Atskirkite, kas Jūsų, o kas ne. Kito žmogaus jausmai, sprendimai ir likimas nėra Jūsų atsakomybė, net jei jis Jums labai brangus.
Jei galite ką nors pataisyti, padarykite tai. Atsiprašykite, paskambinkite, parašykite laišką. Jei žmogaus jau nėra, laišką galite parašyti ir nesiųsti. Tai padeda daugiau, nei atrodo.
Ir leiskite sau tai, ką kaltė draudžia: kelias valandas poilsio, pasivaikščiojimą gamtoje, mažą malonumą be pasiteisinimo.
Kada kreiptis pagalbos
Jei kaltė virto nuolatiniu liūdesiu, nemiga ar beviltiškumu, pasikalbėkite su gydytoju ar psichologu. Bioenergetika papildo, bet nepakeičia jų pagalbos. Jei kyla minčių sau pakenkti, nedelsdami skambinkite 112 arba Vilties linijai 116 123.
Kaltė, kurią mums uždeda kiti
Atskirai noriu paminėti kaltę, kurią mums uždeda kiti žmonės. Kartais ji ateina per žodžius: „Po visko, ką dėl tavęs padariau“, „Tu mane palikai“, „Dėl tavęs aš sergu“. Kartais per tylų priekaištą, kai nieko nesakoma, bet viskas aišku. Tokia kaltė yra tarsi svetimas krūvis, kurį nešiojate kaip savo. Ji dažnai naudojama tam, kad žmogus nesirinktų savo kelio, liktų šalia, paklustų. Pastebėkite, po kurių žmonių pokalbių jaučiatės kalti, nors nieko blogo nepadarėte. Jūs galite mylėti žmogų ir kartu nepriimti kaltės, kuri Jums nepriklauso. Ramiai pasakykite sau: „Tai jo jausmai, ne mano atsakomybė.“ Iš pradžių tai bus sunku, bet kas kartą vis lengviau. Ribos nėra meilės trūkumas. Jos padeda santykiams išlikti sveikiems.
Kaip galiu padėti
Diagnostikos metu matau, kur kaltė įsitvirtinusi ir iš kur ji atėjo: iš šio gyvenimo, iš giminės ar iš karminės pamokos. Ją paleidžiu, o po to ramiai pasikalbame, kaip neprisiimti jos iš naujo. Žmonės dažnai sako, kad po to pirmą kartą per ilgą laiką jaučia, jog gali tiesiog gyventi.
Jei kaltė neleidžia Jums ramiai gyventi, paskambinkite man. Pirmas pokalbis nemokamas, o susitikti galime studijoje Kaišiadoryse arba nuotoliu.
Atlikęs diagnostiką padedu suvokti blogos savijautos ir nesėkmių priežastis. Korekcijos metu atstatoma pradinė dvasinė būsena: nerimas, baimės ir sunkumas tiesiog pasitraukia.
Plačiau →
